- tuščiagarbis
- tuščiagar̃bis, -ė adj., smob. (2) BŽ607, NdŽ, DŽ1, KŽ; Rtr kas ieško tuščios garbės, pasipūtėlis: Tuščiagarbis nepaiso savo realių galimybių ir sugebėjimų, nesugeba savęs objektyviai įvertinti rš. Netrukus ji pati pamatys, koks jis tuščiagarbis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.